MŪSŲ DEVIZAS:

 MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

                                                                                                        Psichologė Audronė Kriščiukaitienė

 

Savivertė – laimės ir geros savijautos, sėkmingų asmeninių ir profesinių santykių pagrindas!

 

   Pasitikėkite savimi! Jūsų laimė - jūsų rankose! Greičiausiai tokius žodžius esate girdėję arba sakę patys sau ne kartą? Šių žodžių poveikis yra labai svarbus siekiant laimės ir sėkmės gyvenime. Savivertė yra tai, ką jūs galvojate patys apie save kaip asmenį. Daugelis žmonių savo vertę sieja su išoriniais faktoriais: kiek uždirba pinigų, kokį darbo postą užima, kaip gerai išoriškai atrodo, kaip rengiasi, kiek draugų turi ir kt. Tačiau šie išvardinti dalykai gali kisti ir jeigu jie pasikeičia, jūsų savivertė gali sumažėti. Tačiau tikroji savivertė yra kilusi iš vidinio suvokimo, kad esate kompetentingas, pasitikintis savimi ir vertas gero gyvenimo. Tai pripažimas sau, kad galite ir turite daryti tai ką trokštate, kad turite galimybę kurti laimingus santykius, kad jūs esate patenkintas savimi toks koks jūs esate, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, draugų, pinigų.

   Kiekvienas iš mūsų turime savęs suvokimą ir pojūtį kas mes esame. Tai ką mes galvojame apie save, kaip vertiname ir gerbiame save, kaip tikime savimi ką mes galime pasiekti ir kaip gerai galime tvarkytis savo kasdieniniame gyvenime yra tas faktorius,  lemiantis mūsų savivertę.

   Savivertės formavimosi pagrindas slypi ankstyvoje vaikystėje. Atlikta šimtai mokslinių straipsnių, apklausta tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių grupių, bandant išsiaiškinti, kas formuoja ir įtakoja savigarbą, kaip ją pagerinti ir t.t. Studijos su jaunais vaikais parodė, kad tėvų auklėjimo stilius per pirmus 3 - 4 vaikų gyvenimo metus labai lemia vaiko savigarbos kiekį. Kita vertus, ne tik šis amžiaus tarpsnis ir tėvai formuoja mūsų savivertę. Ne mažiau svarbūs yra kiti asmenys: sesės, broliai, seneliai, močiutės, mokytojai, klasės draugai, kurie įtakoja, kaip mes vertinsime save. Savivertė yra glaudžiai susijusi su tuo kaip su mumis buvo elgiamasi vaikystėje. Pvz. ar jums tėvai pakankamai skyrė dėmesio ir meilės? Ar jūsų tėvai jums buvo perdėtai reiklūs ir griežti? Ar jūsų tėvai pakeldavo balso toną arba naudodavo fizines bausmes prieš jus? Viena yra kada jūs augate taikioje, dėmesiu apsuptoje aplinkoje, kita kai jus supa aukščiau minėti išgyvenimai. Žmonės, kurie patyrė neigiamų išgyvenimų, turės žemesnę savivertę, blogiau vertins save, nei tie, kurie nepatyrė neigiamų išgyvenimų vaikystėje.

   Be įvykių vaikystėje, mes nuolat esame veikiami aplinkos: televizijos, žiniasklaidos, informacinių technologijų (facebook: like/unlike) ir kt. Visi šie faktoriai dažnai mums tarsi nurodo ką mes turime daryti, kaip mes turime elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kaip kurti santykius, kaip būti laimingais ir jeigu jums nepavyks to padaryti, jūs imsite galvoti, kad kažkas su jumis yra negerai, nuvertinsite, teisite save.

   Visi šie faktoriai įtakoja jus ir formuoja jumyse tam tikrus įsitikinimus apie save: kaip jūs matote save ir kaip jūs interpretuojate tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Šie įsitikinimai, susiformavę vaikystėje lydi jus suaugusiojo amžiuje. Kyla klausimas ką daryti?! Pirmiausia, nusiteikti ilgam ir nuosekliam darbui savivertės gerinimo link. Žinoti, jog žemos savivertės problema yra žmogaus gebėjimas save teisti/vertinti. Viena yra nemėgti tam tikrų spalvų, kvapų, pojūčių, žmonių, darbų, tačiau visai kas kita, kada atsisakome tam tikrų savęs dalių, tokiu būdu pažeisdami savo psichologines struktūras, kurios palaiko mus gyvus. Savęs teisimas ir atmetimas visada sukelia skausmą. Užuot apsaugojus save nuo psichologinių žaizdų, jūs šalinatės visko, kas galėtų sumažinti savęs vengimo, nepriėmimo, atmetimo skausmą. Jūs mažiau imate rizikuoti socialinėje, akademinėje, profesinėje srityse. Pavyzdžiui, Jūs vengiate susipažinti su nepažįstamais žmonėmis, eiti į pokalbį dėl darbo, vengiate visko,  kur Jums gali nepasisekti. Jūs apribojate savo galimybę atsiverti prieš kitus, būti dėmesio centre, išklausyti kritiką, prašyti pagalbos, padėti išspręsti problemą. Siekiant išvengti savęs vertinimo ir atmetimo, jūs statote gynybos sienas: kaltinate kitus, pykstate, perfekcionistiškai elgiatės darbe, giriatės arba teisinatės, imate vartotį alkoholį arba kitas psichoaktyvias medžiagas.

   Pirmiausia svarbu nustoti save vertinti ir bausti. Būtina užgydyti senas žaizdas, sukeltas skausmo ir savęs atmetimo. Kaip Jūs suvokiate ir priimate save,- nuo šiandien gali pasikeisti.  Jūsų suvokimas ir savęs priėmimas gali keistis. Ir kada jūsų suvokimas ir jausmai ims keistis, teigiami pokyčiai palies kiekvieną jūsų gyvenimo dalį su palaipsniui besiplečiančiu laisvės ir laimės pojūčiu.

   Kaip matote, savivertė kinta nuo to kaip mes suvokiame ir interpretuojame pasaulį. Kognityvinė elgesio terapija yra ta psichoterapijos sritis, kurios dėka galite pagerinti savo savivertę. Terapija padeda žmonėms išmokti atpažinti neigiamas automatines mintis, atskleisti ir analizuoti neigiamus savo įsitikinimus bei mąstymo klaidas, kurias mes nuolat darome ir jaučiamės menkaverčiai. Darbas su mintimis, klaidingais įsitikinimais ir mąstymo klaidomis augina ir stiprina žmogaus savivertę. Atminkite, savivertės gerinimui reikia nemažai laiko, tad apsišarvuokite kantrybe! Tačiau to imtis verta, nes savivertė yra Jūsų laimės ir geros savijautos, sėkmingų asmeninių ir profesinių santykių pagrindas!