MŪSŲ DEVIZAS:

 MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

                                                                                                              Psichologė Audronė Kriščiukaitienė

                                                                                                             Interviu duotas žurnalui „Šeimininkė“

                                                                                                                           2016 09 16-22, Nr.37

Psichologinio smurto randai

Fizinė prievarta smerkiama, smurtautojai baudžiami, tačiau ne mažiau žmogų žalojantis psichologinis smurtas dar gana dažnai toleruojamas, iki galo nesuvokiamos jo pasekmės psichinei sveikatai, asmenybės vystimuisi. Apie tai kalbamės su psichologe Audrone Kriščiukaitiene.

 

Kaip pasireiškia psichologinis smurtas?

Psichologinio smurto sąvoka yra labai plati ir dažnai kiekvieno asmens individualiai suprantama, tačiau vienareikšmiškai galima teigti, jog psichologinį smurtą patiriantis žmogus išgyvena ne pačius geriausius jausmus.

Psichologinio smurto vienas iš pagrindinių bruožų – kada sąmoningai arba nesąmoningai kitas asmuo savo sakomais pasikartojančiais žodžiais ar elgesiu skaudina, menkina, žemina, išjuokia kitą žmogų.

 

Emocinis smurtas žaloja ne mažiau nei fizinis, bet apie jį kalbama mažiau, nes pasekmės nematomos išoriškai?

Taip, fizinį smurtą išoriškai yra žymiai lengviau pastebėti, ir jį patyrusiam žmogui sunkiau tai paslėpti nuo aplinkos (sumušimo mėlynės ir pan. matomos vizualiai).

Yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nustatyta, jog žmonės, patyrę psichologinį, o ne fizinį smurtą, dažniau savo noru pasitraukia iš gyvenimo. Nesupraskite klaidingai, jog fizinis smurtas nėra blogai, tačiau psichologinis smurtas, dažnai priveda žmogų prie kraštutinių išeičių, nepasitikėjimo savimi, gilėjančio menkavertiškumo, nerimo, depresijos. Žmogus ima nebepasitikėti savo jėgomis, nemoka ir nebeturi jėgų kaip su patiriamu psichologiniu smurtu tvarkytis, dažnai net patiki, jog visko kaltininkas yra jis pats. Asmuo tampa manipuliacijų objektu: juo naudojasi smurtautojas siekdamas patenkinti asmeninius poreikius. Auka sunkiai geba vertinti esamą situaciją racionaliai.

Žmogus nuolat patiriantis psichologinį smurtą iš kito asmens ima jaustis tarsi žvėriukas uždarytas narve. Ypač žalingas poveikis emocinės prievartos, kai asmuo ją patiria iš artimų, jiems brangių žmonių, pavyzdžiui, sutuoktinio. Jeigu fizinio smurto atveju, žmogus patiria kūno sužalojimą, psichologinio smurto metu, žalojama psichinė sveikata, kuriai atstatyti reikia žymiai daugiau laiko nei kūno sužalojimams (žinoma, nekalbame apie tokį kūno sužalojimą, kada žmogus tampa fiziškai neįgalus). 

Kas dažniausiai tampa psichologiniais smurtautojais?

Dažnai smurtautojas turi tam tikrų psichologinių problemų, pavyzdžiui, vaikystėje nebuvo patenkinti svarbiausi jo poreikiai – negavo tėvų dėmesio ir palaikymo, neišmoko susidoroti su gyvenimo keliamais iššūkiais bei nemoka spręsti problemų ramiai, pagarbiai, nežeminant kito asmens. Toks žmogus nesijaučia pilnavertis ir saugus, nepasitiki arba perdėtai pasitiki savimi, vaikystės patirtis jam suformavo nuostatą, jog stiprūs tie, kurie geba „pastovėti“ už save, savo interesus visais įmanomais būdais bei priemonėmis. Žmogus, kurio vaikystė, jaunystė buvo saugi ir sveika, užaugęs nesigriebs psichologinio smurto.

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad paauglystės laikotarpiu  dažnai mergaitės tampa smurtautojomis. Suaugusiųjų gyvenime darbo kolektyvuose psichologinėmis smurtautojomis dažniau būna moterys, tačiau šeimoje psichologinio smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, o smurtautojais vyrai.

Kaip atpažinti potencialų smurtautoją?

Tai žmogus, kuris siekia savo tikslų ir poreikių visais įmanomais būdais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad tai žeidžia kitą žmogų.

Abejingumas kito žmogaus jausmams, perdėtas pavydas, nuolatinė kontrolė, nepakantumas, grasinimai, impulsyvūs pykčio protrūkiai (poros santykiuose gali kaitaliotis su atsiprašymais, lipšnumu, manipuliacijomis) – tai potencialaus psichologinio smurtautojo  portretas.  

  

Kur daugiausiai būna psichologinės prievartos?

Psichologinio smurto apstu visur – darbe, šeimoje, visuomenėje. Tačiau vis tik sunkiausiai pavyksta išvengti smurto šeimoje. Iš darbo galima išeiti, visuomenėje – rinktis žmones, su kuriais nori bendrauti, o su kuriais ne, o vaikai juk negali pasikeisti smurtaujančios mamos ar tėčio į kitą tėtį ar mamą arba partnerė, žmona, patiriantį psichologinį smurtą iš sutuoktinio, dažnai dėl įvairių kultūrinių mūsų šalies tradicijų, įsitikinimų, kad negalima, nepriimtina „skalbti viešai savo skalbinius“, nedrįsta palikti savo antrosios pusės.

  

Kaip elgtis emocinio smurto situacijoje?

Nėra vieno universalaus sprendimo būdo, labai priklauso nuo situacijos. Bet kokiu atveju yra svarbu netylėti, kalbėti apie tai su smurtautoju. Nebijoti jam pasakyti: „Liaukis! Aš neleisiu taip su manimi elgtis. Man tai nepatinka“. Aiškiai įvardinti, kas jums nepatinka ir kokie žodžiai ar smurtautojo elgesys turi liautis.

Jeigu sunku eiti į kontaktą su smurtautoju arba pokalbis su juo neturi teigiamo grįžtamojo ryšio, nėra pokyčių, reikia kreiptis pagalbos į psichologus arba į policiją, vaikų teisių tarnybą.

Gali tekti priimti vieną sunkiausių sprendimų savo gyvenime – skirtis, išeiti iš mėgstamo darbo, įvertinti savo gyvenimo būdą, emocijas, elgesį ir reakcijas į psichologinį smurtą siekiant jį sustabdyti.

Svarbu suprasti, jog be jokių veiksmų, pokyčių ar pagalbos smurtas nesiliaus. Turi būti iniciatyva iš aukos, patiriančios psichologinį smurtą. Reikia netylėti, nebijoti kalbėtis, veikti, kad apsaugotumėte save.

  

Kodėl kartais moterys nieko nekeičia ir daug metų gyvena su terorizuojančiu sutuoktiniu?

Psichologiniam smurtui būdinga, kad auka dažnai patiki, jog yra jos kaltė dėl to, kas vyksta. Nepriimamas arba nesuprantamas faktas, kad patiriamas psichologinis smurtas (ypač, kada auka jį patiria iš jai brangaus asmens – sutuoktinio), bandoma ignoruoti, bėgti nuo realybės. Auka ima kaltinti save, kad yra verta tokių pažeminimų. Jos pasitikėjimas savimi būna visiškai sugriautas, smurtautojas auka nuolat manipuliuoja, grasina, jog atims vaikus arba auka nesugebės būti finansiškai nepriklausoma nuo sutuoktinio. Moterys dažnai baiminasi, jog ją pasmerks, ypač jei sutuoktinis yra visuomenėje gerbiamas ir žinomas asmuo.

Tokie smurtautojo veiksmai bei aukos kaltės prisiėmimas sau ir negebėjimas susidoroti su esama situacija, veda prie taikstymosi su patiriamu psichologiniu smurtu.

  

Vyrauja stereotipas, kad šeimoje ar tarp partnerių daugiau smurtauja vyrai. Ar tai tiesa?

Iš dalies tiesa, tačiau stebima tendencija, jog ir moterys šeimoje yra linkusios manipuliuoti (pavyzdžiui, nuolatinis priekaištavimas sutuoktiniui, jog nepakankamai uždirba ar rūpinasi vaikais).

  

Kodėl emocinis smurtas labiau toleruojamas?

Psichologinio smurto pasekmės nėra matomos išoriškai, jį dažnai būna praktiškai sunku įrodyti. Neretai prireikia įrodymams filmuotos medžiagos ar garso įrašų, liudininkų parodymų, kad būtų įmanoma su tuo kovoti teisinėmis priemonėmis. Neretai šis procesas ilgai užtrunka, auka pavargsta ir pasiduoda. Taip ji suduoda dar didesnį smūgį savo psichinei sveikatai.

Psichologinį smurtą šeimoje auka dažnai toleruoja, nes smurtautojas dažnai transliuoja manipuliacinio pobūdžio signalus (tai smerkia, tyčiojasi, tai sako, kad myli arba grasina, jog jeigu auka imsis kokių nors veiksmų, nukentės jai artimi žmonės).

Dar vienas svarbus aspektas, jog ilgą laiką besitęsiantis psichologinis smurtas tampa tarsi užburtu ratu, ir auka nieko nedaro,  susitaiko su šiuo vaidmeniu. O tai didžiulė žala ne tik pačiai aukai, bet ir vaikams.

Pastaruoju metu psichologinis smurtas tapo tarsi gripo epidemija ir tik todėl, jog nėra laiku imamasi jokių veiksmų, ir tai mato kiti. Seniai įrodyta, jog neigiamo elgesio išmokstama. Tad netylėkite, kalbėkite, veikite, jei ne dėl savęs, tai dėl savo vaikų, kolegų, visuomenės narių!

  

INFO

Bendriausi ir dažniausiai pasikartojantys psichologinio smurto ženklai:

  • pasikartojančios situacijos, kada bandoma manipuliuoti kitu žmogumi;
  • bandoma pažeisti asmens pasitikėjimą savimi;
  • pastovios, pasikartojančios neigiamos pastabos, žeminimas, kritika,  sarkazmas, šmeižtas ar melas;
  • aukos pasiekimų ar išsikeltų tikslų nuvertinimas, o smurtautojo tikslų, interesų išaukštinimas;
  • svarbių sprendimų priėmimas, neatsižvelgiant į kitą asmenį arba net neleidimas išsakyti aukai savo požiūrio vienu ar kitu klausimu;
  • sąmoningas ar nesąmoningas aukos žeminimas viešai, matant kitiems asmenims;
  • bandymas kontroliuoti kitą asmenį (tikrinimai, įtarinėjimai, pavydo scenų kėlimai);
  • grasinimas sužeisti auką arba aukai svarbius žmones;
  • asmens apkaltinimas dėl savo blogos savijautos, nenusisekusio gyvenimo ir kt.