MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

                                         Psichologė Audronė Kriščiukaitienė


Pykstate visą laiką be priežasties? Taip gali būti, nes....

Gal jūs reguliariai jaučiatės pikti, susierzinę, dirglūs, gal norite kiekvienam esančiam šalia trinktelti, nes jūsų pyktis veržiasi kaip cunamis....Jūs nežinote kodėl taip jaučiatės, negalite suprati iš kur tas nepaaiškinamas pyktis atsiranda; ką jis reiškia....
Yra įvairių priežasčių. Vienas iš paaiškinimų, - nemokate nubrėžti ribų bendraudami su kitais žmonėmis. Kitaip tariant, jūs sakote „Taip“ kitiems, kai norite sakyti „Ne". Jūs darote ką nors kitiems, tačiau nesijaučiate patys gerai tai darydami. Jaučiatės išsekę ir išnaudojami kitų.
Galbūt esate neišsimiegoję ir perkrauti darbais. Ko pasekoje, dideli darbo krūviai sukelia pervargimą. Ilgainiui tampa sunku įsisąmoninti neigiamas emocijas, kurias patiriate savo kūne. Dėl to jaučiatės ne tik pikti, išsekę, bet ir patiriate nugaros, kaklo, stuburo skausmus.
O gal tai depresija? Žmonės klysta galvodami, jog sergant depresija nuolat jaučiamasi blogai ir neišlipama iš lovos. Tačiau būtent irzlumas, greitas susijaudinimas ir pyktis yra depresijos simptomai.
O gal tai nerimas? Asmenys su aukštu nerimo lygiu, dažnai jaučiasi nugalėti, silpni. Todėl iškilus įtampą, nerimą keliančiai situacijai, jie dažnai nesusivaldo ir pratrūksta pykčiu.
Dažnai mes jaučiamės pikti, kai patiriame nesutarimų šeimoje su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kolegomis darbe. Pykčio priežastis gali būti dėl to, jog asmenys jaučiasi nepastebėti, neįvertinti, nesuprasti. Pvz. Galbūt tikėjotės, jog jūsų geriausias draugas jus palaikys, tačiau to nepadarė. Galbūt tikėjotės, kad Jūsų sutuoktinis padės daugiau namų ruošoje ir kt. Tai gali būti tie mygtukai, kuriuos spustelėjus, Jūs galite įžengti į pykčio būseną, net nežinodami dėl kokių priežasčių supykote.
Pyktis taip pat gali kilti dėl to, kad norime kontroliuoti tai, kas yra už mūsų ribų. Asmenys, kurie turi pykčio valdymo sunkumų, dažnai nemoka patys išreikšti/atpažinti savo pyktį. Pvz. Jūs dirbate su linksma, pareiginga, paslaugia kolege, kuri yra visada pasiruošusi visiems padėti. Ji rūpestinga ne tik darbe, bet ir namie: rūpinasi vaikais, vyru, kuris nelabai padeda jai namų ruošoje, yra bedarbis ir visa finansinė našta guli ant jos pečių. Kai ji įsisąmonina savo mintis ir jausmus, pajunta pyktį, nes vyras jai nepadeda, viskuo rūpinasi ji viena. Ji supranta, kad jos pykčio priežastis yra vienatvė. Niekas jos nepalaiko, nepadeda jai.
Gal būt ir Jūs neįsisąmoninate savo jausmų, nesuvokiate ką iš tikrųjų jaučiate. Kokius jausmus Jums sukelia viena ar kita situacija?
Pyktis dažnai kyla, nes visuomenėje vyrauja stereotipai, jog turime būti geri, mandagūs, besišypsantys, sakantys visada „Taip“, nors norime sakyti „Ne“. Mes vis dar kovojame su pykčiu, bandome šią emociją užslėpti. Pyktis vis dar laikomas tabu. Mes bijome, kad išreikšdami savo pyktį, sužeisime kažkieno jausmus, galbūt prarasime kontrolę arba rizikuosime sužlugdyti santykius. Tačiau labai svarbu įsisąmoninti savo pyktį ir suprasti kodėl patiriame šį jausmą. Gebėjimas valdyti pyktį efektyviai yra dovana. Jis moko mus atpažinti, kad kažkas yra negerai arba imtis tinkamų veiksmų, ar tiesiog nieko nedaryti. Pvz. galima savo pyktį įgarsinti sutuoktiniui ir išsakyti, jog pagalba reikalinga namų ruošoje. Tikslinga energiją nukreipti į save ir išmokti valdyti savo mintis bei jausmus. Svarbu gebėti išreikšti jausmus be pykčio ir kaltinimų kitiems. Pvz. Stabtelti akimirką, suskaičiuoti iki dešimt prieš pajaučiant, kad galite „susprogti“ iš pykčio; keletą kartų įkvėpti ir iškvėpti.

Pasiūlymai, kaip efektyviai valdyti savo pyktį:

  • Atpažinkite savo ankstyvuosius pykčio simptomus. (Visiems jie gali būti skirtingi).
  • Atpažinkite savo mintis, kurios sukelia susierzinimą ir pyktį.
  • Mokėkite išreikšti savo jausmus nekaltinant kito asmens.
  •  Planuokite iš anksto kaip tvarkysitės su sunkiomis situacijomis.
  •  Įkvėpkite ir iškvėpkite, kad įsisąmonintumėte buvimą čia ir dabar.
  •  Stabtelkite, jei matysite, kad pyktis kyla. Leiskite asmeniui žinoti, kad pratęsite pokalbį, kai tik jūs (arba abu kartu) nurimsite.
  •  Kreipkitės pagalbos jei sunku.

Nepamirškite, jog pyktis dažniausiai būna antrinė emocija. Po pykčio ar irzlumo skliautu, paprastai slepiasi mus žeidžiančios emocijos, tokios kaip vienatvė, liūdesys ar baimė. Jas yra sunkiau atpažinti ir išreikšti. Emocijoms apibūdinti galime pasitelkti vandenyno metaforą. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į vandenyno paviršių ir aprašykite tai, ką jaučiate. Vėliau, „minčių lietaus pagalba“, nerkite į vandenyną, ieškokite emocijų, kurios plaukioja giliai, giliai.
Atminkite, pyktis yra vertinga ir gyvybinga emocija. Tik svarbu laiku atpažinti ir pripažinti pykčio jausmą. Po šiuo jausmu dažnai guli kitos, mus darančios pažeidžiamais,
emocijos, kurias taip pat svarbu gebėti atpažinti ir įsisąmoninti. Visos emocijos, net ir pyktis, jei jis perdirbamas yra emocinės sveikatos raktas. Mokėkime konstruktyviai pykti!