MŪSŲ DEVIZAS:

 MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

Psichologė Audronė Kriščiukaitienė

Ach, tos įkyrios mintys!

Ar kada esate patyrę įkyrių, nemalonių minčių tokių kaip: "Aš nevykėlis“, „Aš padariau klaidą" arba "Man vėžys", "Aš prarasiu kontrolę“, arba vaizdinių, kurių mielai atsisakytumėte arba pabėgtumėte nuo jų?

Tos mintys lenda įkyriai Jums į galvą, o Jūs bandote jas nuvyti ir sakote sau:

·         Ir vėl ta nelemta mintis man kyla;

·         Kas blogai su manimi, kad aš vėl apie tai galvoju;

·         Kažką tai turėtų reikšti, jei jos nuolat kyla;

·         Aš kažką su tuo turiu daryti (mintimis), kad jos netaptų realybe;

·         Aš turiu nustoti galvoti apie tai.

Pradedate galvoti apie mintis, priimdamas jas kaip faktą. Gal būt Jūs iš tikro sergate vėžiu arba Jus ištiks panikos priepuolis, arba Jūs ką nors sužalosite/sumušite. Jūsų mintys kylančios Jums galvoje tampa Jūsų priešu ir negalite jų sukontroliuoti, klausiate vis savęs „Kodėl aš turiu šias beprotiškas mintis?" Jūs esate nuolatinėje kovoje su savo mintimis. Galvojate: „normalūs žmonės neturi tokių minčių“, todėl Jūs jų bijote, gėdijatės ir manote, kad jos paveiks Jūsų ateitį.

Profesorius Robert L. Leahy vadina tai atvykimu į įkyrių minčių pasaulį. Pasak profesoriaus,  čia Jums gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Problema yra ne įkyrios mintys, o kaip pats žmogus jas vertina, priima, suteikia joms prasmę, kaip jas bando slopinti ir vengti situacijų, kurios primena jas. Taigi, problema yra ne mintys – o tai, kokią prasmę joms suteikiame ir ką  bandome su jomis daryti.

Galvojant apie mintis, verta atminti kelis dalykus:

·         Kiekvienas turi keistų, nemalonių ir gėdingų minčių;

·         Mintys tai ne faktas, ne realybė;

·         Minčių slopinimas neveikia. Juo labiau stengsitės nuo jų pabėgti, tuo labiau jos grįš.

Tyrimai rodo, jog apie 90% žmonių turi keistų minčių.  Pvz. bijoti užsikrėsti, sužaloti save ir kitus, nepadorias mintis, mintis nepriimtinas pagal savo religinius įsitikinimus ir ktt.

Tokios keistos mintys dar nieko nesako apie jus. Visi jų turi.

Mintys ir tikrovė yra ne tas pats. Jei jos būtų tikrovė, būtumėte turtingas. Pvz. Pabandykite galvoti apie aukso puodą. Galvokite apie tai visą dieną, melskitės už tai, o dienos pabaigoje viską ką jūs turėsite, tai tik daug tų pačių minčių apie norą būti turtingu, o ne aukso puodą. Tai kodėl turėtume jas priimti kaip faktą?!

Idėja, kad mintys = realybė Britų Kolumbijos universiteto profesorius Jack Rachman pavadino „Minties veiksmų sintezė“. Žmonės su obsesiniu kompulsiniu (OKS) sutrikimu  galvoja: „jeigu aš galvoju, kad prarasiu kontrolę, vadinasi prarasiu“ arba „jei aš manau, kad velnias mane paims, vadinasi paims“. Atsiprašau, bet tai TIK MINTYS!!!

Panagrinėkime, kaip veikia įkyrių minčių vengimas, slopinimas, bėgimas nuo jų.  Gal būt Jums patiems yra tekę taikyti metodą, padėsiantį pabėgti nuo savo įkyrių minčių? Gal teko išbandyti „gumutės ant riešo“ metodą, kada įtempta gumutė kas kartą paleidžiama, pagalvojus apie „blogą mintį“. Kas išbandėte, turėtumėte nusivilti, mintys vis tiek grįžta, kad ir kaip skaudžiai žalotumėte savo riešą gumute.

Harvardo universiteto psichologas Dan Wegner vesdamas mokymus žmonėms rekomendavo negalvoti apie baltąją mešką. Paradoksas tame, kad dauguma žmonių prisipažino jog buvo linkę galvoti apie baltąją mešką, nors prašymas buvo kitoks.

Atlikime ir mes šią užduotį: „minutę laiko siūlau Jums galvoti apie bet ką, išskyrus baltąją mešką. Šiukštu galvoti apie mešką!

Kaip sekėsi atlikti šią užduotį?

Išvada: kuo labiau slopinsite mintis, tuo labiau tikėtina, kad jos grįš.

Kognityvinės elgesio terapijos specialistai domėjosi kaip žmonės vertina savo mintis. Tyrimai atskleidė, jog įkyrios mintys ir vaizdiniai, bei noras juos kontroliuoti yra pagrindinis bruožas, būdingas visiems nerimo sutrikimams. Pvz. Žmonės su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS) stengiasi slopinti ir neutralizuoti mintis kompulsiniais ritualais. Žmonės su socialinės fobijos sutrikimu savo įkyrias mintis naudoja dėl socialinių situacijų nerimo, bijojimo apsijuokti, būti iškritikuotam, neigiamai įvertintam kitų žmonių. Žmonės su potrauminiu streso sutrikimu (PTSS) traktuoja savo įkyrius vaizdinius ir pojūčius, kaip įrodymą, kad trauminis įvykis vyksta dabar.

Kaip matome, įkyrios mintys gana sudėtingas mechanizmas, tačiau psichologų pagalba - išsprendžiama problema. Svarbiausia nuo minčių nebėgti, nes tai tarsi norėjimas pabėgti nuo savo kūno dalių, o nuo jų nepabėgsi :)