MŪSŲ DEVIZAS:

 MAŽAIS ŽINGSNELIAIS, ASMENINIŲ POKYČIŲ LINK!!!

Psichologė Audronė Kriščiukaitienė

 

 MITAI APIE PANIKOS SUTRIKIMĄ

Savo darbe susiduriu su klientams aktualiais klausimais, įsitikinimais apie vieną ar kitą sutrikimą. Šiandien įvardinsiu dažniausius pasitaikančius mitus apie panikos sutrikimą. Tačiau prieš tai tikslinga trumpai pristatyti kas yra panikos sutrikimas.

Panikos sutrikimas (panikos ataka) – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis iki 30-45’.

Pagrindiniai panikos sutrikimo bruožai:

  •  Bepriežastiniai, pasikartojantys panikos priepuoliai;
  •  Staigi pradžia, kai nerimo pikas pasiekiamas 10’ bėgyje, tęsiasi minutėmis (30’- 45’);
  • Gąsdinantys fiziniai simptomai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumo ar dusimo jausmas,                  skausmas  krūtinėje, pykinimas, galvos svaigimas, aptirpimai, šalčio ar karščio pylimai);
  • Psichologiniai simptomai: nerimas, kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas;
  •  Laukimo nerimo išsivystymas - baimė patirti kitus priepuolius ir jų pasekmes;
  • Kadangi panikos priepuoliai yra stipriai pasireiškiantys ir gali atsirasti nenuspėjamai, o juos kontroliuoti gali būti sunku, daugelis klientų, sergančių panikos sutrikimu, pradeda riboti savo gyvenimą, vengia situacijų, kuriose gali išsivystyti panikos priepuolis;
  • Baimė patirti panikos priepuolius viešoje vietoje dažnai priveda prie kliento socializacijos galimybių sumažėjimo.

Įvardijus pagrindinius panikos sutrikimo bruožus, tikslinga pereiti prie dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų/mitų apie panikos sutrikimą ir panikos atakas.

Mitas: panikos atakos yra perdėta reakcija į stresą ir nerimą. Turbūt esate ne kartą girdėję iš aplinkinių sakant: „ Ach, aš taip jaudinausi, kad manęs vos neištiko panikos priepuolis“ arba „ tu mane taip išgąsdinai, kad aš patyriau panikos priepuolį“. Tokie pareiškimai sukuria klaidingą žmonių suvokimą apie panikos atakas. Patiriamas nerimas ar susierzinimas tam tikroje stresinėje situacijoje dar nėra panikos priepuolis.

Panika dažniausiai pasireiškia netikėtai. Paniką išgyvenantys žmonės gali išmokti valdyti panikos priepuolius, bet negali kontroliuoti situacijos/vietos  kada priepuolis juos  ištiks.

Mitas: panikos atakos metu nualpstama. Alpimas pasireiškia staigiu, žymiu kraujospūdžio sumažėjimu. Kada žmogus nerimauja, kraujo spaudimas kyla, todėl  mažai tikėtina, jog nualpsite panikos atakos metu.

Mitas: panikos ataka yra užslėptas širdies infarktas. Jūsų neištiks infarktas. Skausmas krūtinėje panikos priepuolio metu atsiranda dėl raumenų įsitempimo (organizmo reakcija “kovok – bėk”). Oro trūkumą lemia paviršutiniškas kvėpavimas, tačiau jūs neuždusite,- pakaks oro priepuolio ir po jo metu.

Mitas: panikos ataka yra tik panikos sutrikimo simptomas. Nors panikos ataka yra pagrindinis panikos sutrikimo simptomas, ji gali pasireikšti ir prie kitų psichinės ligos ar sveikatos sutrikimų. Panikos atakos gali būti susijusios su psichinės sveikatos sutrikimais, tokiais kaip generalizuoto nerimo sutrikimas (GNS), specifinės fobijos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), agorafobija, valgymo sutrikimai, socialinis nerimo sutrikimas, depresija ir bipolinis sutrikimas. Panikos atakos gali būti susijusios su tokiomis sveikatos problemomis kaip: dirgliosios žarnos sindromas, kiti virškinimo trakto ir miego sutrikimai.

Mitas: panikos priepuoliai gali atsirasti tik esant budrumo būsenoje. Iš tiesų panikos priepuoliai dažniausiai ištinka esant budriems, tačiau gali pasitaikyti ir naktinių panikos priepuolių, miegant. Naktinio panikos priepuolio metu asmuo gali net pabusti nuo patiriamų panikos priepuolių. Nėra įprasta žmogui patirti išgąstį miegant. Naktinės panikos atakos metu dažnai susiduriama su baimės jausmu ir atsiskyrimo nuo savęs ir kitų pojūčiu. Asmuo gali galvoti jog patyrė naktinį košmarą ir ilgai neužmigti po patirto naktinio panikos priepuolio.

Mitas: nuo panikos priepuolių galima išprotėti. Kai ištinka panikos priepuolis gali atrodyti jog prarandate kontrolę. Lydi sumišimo jausmas. Daugelis ima galvoti, jog dėl baimės praras kontrolę ir išprotės, tačiau tai tik mintys. Tiesa ta, kad panikos priepuoliai dažniausiai išsivysto dėl psichinės sveikatos būklės ir nėra jokių realių, objektyvių požymių, rodančių jog žmogus gali išprotėti. Panikos priepuolio pikas pasiekiamas per 10 minučių ir netrunka ilgai bei pamažu ima slūgti. Panikos atakai slūgstant, asmuo gali jaustis kurį laiką neramus, susijaudinęs, tačiau nėra jokio pagrindo nerimauti, kad išprotės.

Mitas: jūs galite mirti nuo panikos atakos. Daugelis žmonių patyrę pirmą kartą panikos ataką atsiduria ligoninėje, dėl susirūpinimo ir negalėjimo suprasti kas jiems nutiko. Tokie simptomai, kaip padidėjęs širdies dažnis, skausmas krūtinėje, oro trūkumas, prakaitavimas, drebulys gali būti suvokiami kaip gąsdinantys ir reikalaujantys skubios medicininės pagalbos. Panikos priepuoliai turi simptomus, kurie panašūs į kitus sveikatos sutrikimus, tačiau jie jokiu būdu nėra pavojingi gyvybei. Dažnai tai nustato medikai, neradę jokių pakitimų asmens kūne.

Mitas: panikos atakų galima išvengti. Asmenys, patiriantys panikos priepuolius turi įsitikinimą, jog jeigu jie vengs trigerio (panikos sukėlėjo) ar vietų, kuriuose ištiko panikos priepuolis, jis nebesikartos. Pvz. Jeigu asmuo mano, jog paniką išprovokavo skrydis lėktuvu, vadinasi reikia vengti skrydžių. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė dėl keletos priežasčių:

Pirma, asmenys turintys panikos sutrikimą gali patirti panikos priepuolį netikėtai, be jokio aplinkos poveikio. Čia nėra nieko ko galima vengti, nes panikos priepuoliai gali ištikti bet kuriuo metu. Antra, asmuo turintis fobiją, gali turėti panikos priepuolį, kai susiduria su tam tikra baime, pavyzdžiui, skristi lėktuvu. Tačiau vengimas tam tikrų vietų ar situacijų tik padidins asmens nerimą ir baimę. Vienas iš efektyviausių būdų susitvarkyti su kylančia baime ir nerimu, - susidurti su baimėmis, išbūti nerimą keliančioje situacijoje, bandant  išlikti kiek tik įmanoma ramiam.

Mitas: panikos sutrikimas neišgydomas. Pasitikimas savo baimių ir mokymąsis valdyti panikos priepuolius yra vienas iš profesionalios pagalbos būdų. Pirmiausia tikslinga su psichologu/psichiatru įvertinti psichikos sveikatos būklę ir galimas priežastis, trigerius, įtakojančius panikos priepuolius. Įrodyta, jog kognityvinė psichoterapija yra viena iš efektyviausių terapijų panikos sutrikimo gydyme. Esant poreikiui, psichiatrai šalia psichoterapinio gydymo skiria ir medikamentinį. Dėka psichoterapijos, jūs galite išmokti valdyti panikos priepuolius bei grįžti į savo ankstesnį funkcionavimo lygį.